Gurmanų klubas

2012-05-12 08:17

„Skanaus“ aiškinosi: kuo skiriasi varškės sūrelis nuo varškės deserto?

Parduotuvėse apstu gaminių, kurie iš pažiūros panašūs į varškės sūrelius, tik pavadinti kitaip. Glaistytas varškės desertas – kas tai? Kuo jis skiriasi nuo varškės sūrelio? Ar gali glaistytame deserte nebūti varškės? Ar gali sūrelyje būti konservantų?

Į šiuos „lrytas.lt” projekto „Skanaus!” kūrėjų klausimus atsakė Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai.

Jie šįkart vertino „Iki” prekybos centre perkamiausius saldžiuosius produktus. Tai – kakavos glaistu padengti vaniliniai varškės sūreliai „Pasaka” (bendrovė „Pieno žvaigždės”) ir „Magija” („Žemaitijos pienas”). Taip pat du vaniliniai varškės desertai – Estijoje gaminami „Jeppi” ir „Rokiškio pieno” desertas „Visiems”.

Šių 4 produktų „Skanaus!” kūrybinė grupė pirmiausia pasiūlė paragauti pirkėjams „Iki” parduotuvėje. Rinkome skaniausią gaminį ir domėjomės, ar ragautojai vien iš skonio sugebės atskirti glaistytus sūrelius nuo glaistytų varškės desertų.

Nors dauguma ragautojų projekto „Skanaus!” rengėjams tvirtino, jog labiau vertina varškės sūrelius, o ne desertus, skaniausias pirkėjams pasirodė estų „Jeppi” vanilinis varškės desertas.

Tiksliai atspėti, kuriose lėkštėse sūreliai, o kur – varškės desertai, pavyko tiktai vienam jaunuoliui.

Apklausos parduotuvėje metu paaiškėjo, jog apie desertų kokybę ir desertų bei sūrelių skirtumus vartotojai žino nedaug.

Ne vienam buvo naujiena, kad vietoj glaistyto sūrelio, atidžiai neperskaičius užrašo ant pakuotės, lengva įsigyti glaistu aplietą desertą.

Deserte varškės gali ir nebūti

Pasak Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktoriaus pavaduotojos Snieguolės Ščeponavičienės, glaistyti sūreliai nuo glaistytų desertų pirmiausia skiriasi jų sudėtyje esančios varškės kiekiu.

„Sūreliai gaminami iš slėgtos, pertrintos ar kitaip susmulkintos varškės, sumaišytos su pieno gaminiais, taip pat juose gali būti įvairių priedų. Taigi, pirkdami sūrelius, renkamės varškės produktą.

Nors teisės aktai nereglamentuoja varškės kiekio sūreliuose, juose varškė turi sudaryti pagrindinę gaminio dalį.

Rinkdamiesi desertus gauname produktą, kurio sudėtis nėra griežtai reglamentuota, išskyrus higienos normų ribojimus maisto priedams. Taigi deserte galime rasti ir pyragėlio, ir želės, ir kitokių įdarų.

Jei neparašyta, kad tai – varškės desertas, jame gali varškės ir nebūti”, – skirtumus vardijo S. Ščeponavičienė.

Naudoja ir sviestą

Pasirinktų gaminių, tiek sūrelių, tiek varškės desertų, sudėtyje varškės kiekis buvo skirtingas.

Sūrelyje „Pasaka” varškės yra daugiau nei sūrelyje „Magija”. O deserto „Jeppi” gamintojai varškės dėjo daugiau nei lietuviško deserto „Visiems” gamintojai. Šio produkto pavadinime nėra žodžio „varškė”. Kiek jos čia yra, vartotojas gali tik spėlioti, nes sudėties apraše, kur varškė įrašyta pirmoji, jos kiekis procentais nenurodytas.

Pasak NMVRVI direktoriaus pavaduotojos, visų vertintų gaminių sudėtis labai panaši, nes visų sudėtyje yra varškės. Bet yra ir svarbių skirtumų.

„Iš vertinti pasirinktų sūrelių sudėties aprašų matome, jog nors „Magijos” sudėtyje mažiau varškės, sūrelio gamyboje naudotas ir sviestas.

O sūrelio „Pasaka”, kuriame varškės daugiausia, gamintojai sviesto nenaudojo. Sviestas – natūralus produktas, tad vartotojui ši informacija padeda apsispręsti”, – aiškino S. Ščeponavičienė.

Smaližiauti reikia su saiku

Gaminant varškės sūrelius naudoti konservantus draudžiama. Į desertus jų dėti leidžiama, jeigu jie neviršija nustatytų normų.

Estiškame „Jeppi” buvo kalio sorbato, kurio kiekis atitiko normą – iki 300 mg/kg. Lietuviško deserto „Visiems” gamintojai konservantų nenaudojo, tačiau jo vienintelio iš visų keturių gaminių sudėtyje yra tirštiklio E142.

Nei varškės sūreliuose, nei desertuose negalima naudoti dažiklių. Taip pat svarbu perskaityti glaisto, kuris dengia sūrelį ar desertą, sudėties aprašą. Visi vertinti gaminiai buvo aplieti kakaviniu glaistu.

Pasak S. Ščeponavičienės, vartotojai turėtų atkreipti dėmesį, ar glaistui gaminti buvo naudoti hidrinti augaliniai riebalai. Jų yra vienintelio iš keturių produktų sūrelio „Pasaka” glaiste.

„Hidrintų riebalų, kuriuos vis dažniau naudoja gamintojai, medikai pataria vengti.

Pasak jų, ypač hidrintų augalinių riebalų nerekomenduojama naudoti vaikams bei sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis.

O juk daugiausia sūrelius tėvai perka vaikams, dažnai juos kasdien pusryčiams valgo visi šeimos nariai. Bet reikia atminti, kad tai tikrai nėra kasdienio vartojimo produktai.

Tai – ne varškė, o riebus, saldus varškės produktas su įvairiais priedais.

Tad nesvarbu, koks pavadinimas, tiek glaistyti sūreliai, tiek desertai turėtų būti valgomi retkarčiais kaip skanėstas”, – aiškino NMVRVI direktoriaus pavaduotoja.

Skanėstuose – daug cukraus

Ieškantiems sveikesnio maisto mitybos specialistai pataria rinktis gaminius, kuriuose mažiau angliavandenių. Juose – mažiau cukraus, kurį vartoti derėtų saikingai.

NMVRVI laboratorijose, įvertinus grynojo cukraus kiekį perkamiausiuose sūreliuose ir desertuose, paaiškėjo, jog nuo pavadinimo saldumas nepriklauso. Saldžiausias – lietuviškas vanilinis desertas, o mažiausia cukraus – Estijoje gamintame deserte.

„Deserte „Visiems” cukraus nustatyta 28,4 proc. Vadinasi, viename sūrelyje yra vidutiniškai apie 12 gramų cukraus. Tai reiškia, kad su vienu sūreliu suvalgome apie 2 arbatinius šaukštelius cukraus.

Tai tikrai nemažai, ypač jei vaikai suvalgo po kelis sūrelius per dieną. Be to, geria saldžius gėrimus, valgo bandeles, kitokius saldžius gaminius”, – priminė S.Ščeponavičienė.

Laboratoriniais tyrimais įvertinus sūrelių ir desertų riebumą, paaiškėjo, jog riebalų kiekis juose visuose panašus. Riebiausias – estų desertas „Jeppi”, kuris labiausiai patiko pirkėjams. Mažiausia riebalų – sūrelyje su vanilinu „Pasaka”.

NMVRVI direktoriaus pavaduotoja pažymėjo, kad beveik visuose sūreliuose ir desertuose buvo nustatyta nedidelių nuokrypių nuo deklaruojamos energinės vertės: „Vartotojas renkasi produktą, įvertinęs sudėties ir energinės vertės aprašus ant gaminio pakuotės – gal nori daugiau baltymų, gal vengia riebalų.

Taigi gamintojas privalo kuo tiksliau pateikti šiuos duomenis. Nuo 2014 metų detalus energinės vertės aprašas privalės būti ant kiekvieno maisto produkto pakuotės.”

Be to, specialistai įspėja: verta atkreipti dėmesį, kad desertų svoris – nevienodas, tad parduotuvėje taupantiems pirkėjams reikėtų žiūrėti, kiek kainuoja ne vienas desertas ar sūrelis, bet kokia šio gaminio kilogramo kaina.

Kiek glaistytame sūrelyje varškės?

Varškės kiekis:

„Pasakos” varškės sūrelis su vanilinu 62 proc.

„Jeppi” vanilinis desertas 51 proc.

„Magijos” vanilinis varškės sūrelis 46 proc.

„Visiems” vanilinis desertas gamintojas nenurodė

Cukraus (sacharozės) kiekis:

„Visiems” vanilinis desertas 28,4 proc.

„Pasakos” varškės sūrelis su vanilinu 25,1 proc.

„Magijos” vanilinis varškės sūrelis 24,7 proc.

„Jeppi” vanilinis desertas 16,5 proc.

Riebalų kiekis:

„Pasakos” varškės sūrelis su vanilinu 21,7 proc.

„Visiems” vanilinis desertas 23,6 proc.

„Magijos” vanilinis varškės sūrelis 23,9 proc.

„Jeppi” vanilinis desertas 24,2 proc.

Viename varškės sūrelyje ar glaistytame deserte gali būti net du šaukšteliai cukraus.

Parduotuvėse apstu gaminių, kurie iš pažiūros panašūs į varškės sūrelius, tik pavadinti kitaip. Glaistytas varškės desertas – kas tai? Kuo jis skiriasi nuo varškės sūrelio? Ar gali glaistytame deserte nebūti varškės? Ar gali sūrelyje būti konservantų?

Į šiuos „lrytas.lt” projekto „Skanaus!” kūrėjų klausimus atsakė Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai.

Jie šįkart vertino „Iki” prekybos centre perkamiausius saldžiuosius produktus. Tai – kakavos glaistu padengti vaniliniai varškės sūreliai „Pasaka” (bendrovė „Pieno žvaigždės”) ir „Magija” („Žemaitijos pienas”). Taip pat du vaniliniai varškės desertai – Estijoje gaminami „Jeppi” ir „Rokiškio pieno” desertas „Visiems”.

Šių 4 produktų „Skanaus!” kūrybinė grupė pirmiausia pasiūlė paragauti pirkėjams „Iki” parduotuvėje. Rinkome skaniausią gaminį ir domėjomės, ar ragautojai vien iš skonio sugebės atskirti glaistytus sūrelius nuo glaistytų varškės desertų.

Nors dauguma ragautojų projekto „Skanaus!” rengėjams tvirtino, jog labiau vertina varškės sūrelius, o ne desertus, skaniausias pirkėjams pasirodė estų „Jeppi” vanilinis varškės desertas.

Tiksliai atspėti, kuriose lėkštėse sūreliai, o kur – varškės desertai, pavyko tiktai vienam jaunuoliui.

Apklausos parduotuvėje metu paaiškėjo, jog apie desertų kokybę ir desertų bei sūrelių skirtumus vartotojai žino nedaug.

Ne vienam buvo naujiena, kad vietoj glaistyto sūrelio, atidžiai neperskaičius užrašo ant pakuotės, lengva įsigyti glaistu aplietą desertą.

Deserte varškės gali ir nebūti

Pasak Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktoriaus pavaduotojos Snieguolės Ščeponavičienės, glaistyti sūreliai nuo glaistytų desertų pirmiausia skiriasi jų sudėtyje esančios varškės kiekiu.

„Sūreliai gaminami iš slėgtos, pertrintos ar kitaip susmulkintos varškės, sumaišytos su pieno gaminiais, taip pat juose gali būti įvairių priedų. Taigi, pirkdami sūrelius, renkamės varškės produktą.

Nors teisės aktai nereglamentuoja varškės kiekio sūreliuose, juose varškė turi sudaryti pagrindinę gaminio dalį.

Rinkdamiesi desertus gauname produktą, kurio sudėtis nėra griežtai reglamentuota, išskyrus higienos normų ribojimus maisto priedams. Taigi deserte galime rasti ir pyragėlio, ir želės, ir kitokių įdarų.

Jei neparašyta, kad tai – varškės desertas, jame gali varškės ir nebūti”, – skirtumus vardijo S. Ščeponavičienė.

Naudoja ir sviestą

Pasirinktų gaminių, tiek sūrelių, tiek varškės desertų, sudėtyje varškės kiekis buvo skirtingas.

Sūrelyje „Pasaka” varškės yra daugiau nei sūrelyje „Magija”. O deserto „Jeppi” gamintojai varškės dėjo daugiau nei lietuviško deserto „Visiems” gamintojai. Šio produkto pavadinime nėra žodžio „varškė”. Kiek jos čia yra, vartotojas gali tik spėlioti, nes sudėties apraše, kur varškė įrašyta pirmoji, jos kiekis procentais nenurodytas.

Pasak NMVRVI direktoriaus pavaduotojos, visų vertintų gaminių sudėtis labai panaši, nes visų sudėtyje yra varškės. Bet yra ir svarbių skirtumų.

„Iš vertinti pasirinktų sūrelių sudėties aprašų matome, jog nors „Magijos” sudėtyje mažiau varškės, sūrelio gamyboje naudotas ir sviestas.

O sūrelio „Pasaka”, kuriame varškės daugiausia, gamintojai sviesto nenaudojo. Sviestas – natūralus produktas, tad vartotojui ši informacija padeda apsispręsti”, – aiškino S. Ščeponavičienė.

Smaližiauti reikia su saiku

Gaminant varškės sūrelius naudoti konservantus draudžiama. Į desertus jų dėti leidžiama, jeigu jie neviršija nustatytų normų.

Estiškame „Jeppi” buvo kalio sorbato, kurio kiekis atitiko normą – iki 300 mg/kg. Lietuviško deserto „Visiems” gamintojai konservantų nenaudojo, tačiau jo vienintelio iš visų keturių gaminių sudėtyje yra tirštiklio E142.

Nei varškės sūreliuose, nei desertuose negalima naudoti dažiklių. Taip pat svarbu perskaityti glaisto, kuris dengia sūrelį ar desertą, sudėties aprašą. Visi vertinti gaminiai buvo aplieti kakaviniu glaistu.

Pasak S. Ščeponavičienės, vartotojai turėtų atkreipti dėmesį, ar glaistui gaminti buvo naudoti hidrinti augaliniai riebalai. Jų yra vienintelio iš keturių produktų sūrelio „Pasaka” glaiste.

„Hidrintų riebalų, kuriuos vis dažniau naudoja gamintojai, medikai pataria vengti.

Pasak jų, ypač hidrintų augalinių riebalų nerekomenduojama naudoti vaikams bei sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis.

O juk daugiausia sūrelius tėvai perka vaikams, dažnai juos kasdien pusryčiams valgo visi šeimos nariai. Bet reikia atminti, kad tai tikrai nėra kasdienio vartojimo produktai.

Tai – ne varškė, o riebus, saldus varškės produktas su įvairiais priedais.

Tad nesvarbu, koks pavadinimas, tiek glaistyti sūreliai, tiek desertai turėtų būti valgomi retkarčiais kaip skanėstas”, – aiškino NMVRVI direktoriaus pavaduotoja.

Skanėstuose – daug cukraus

Ieškantiems sveikesnio maisto mitybos specialistai pataria rinktis gaminius, kuriuose mažiau angliavandenių. Juose – mažiau cukraus, kurį vartoti derėtų saikingai.

NMVRVI laboratorijose, įvertinus grynojo cukraus kiekį perkamiausiuose sūreliuose ir desertuose, paaiškėjo, jog nuo pavadinimo saldumas nepriklauso. Saldžiausias – lietuviškas vanilinis desertas, o mažiausia cukraus – Estijoje gamintame deserte.

„Deserte „Visiems” cukraus nustatyta 28,4 proc. Vadinasi, viename sūrelyje yra vidutiniškai apie 12 gramų cukraus. Tai reiškia, kad su vienu sūreliu suvalgome apie 2 arbatinius šaukštelius cukraus.

Tai tikrai nemažai, ypač jei vaikai suvalgo po kelis sūrelius per dieną. Be to, geria saldžius gėrimus, valgo bandeles, kitokius saldžius gaminius”, – priminė S.Ščeponavičienė.

Laboratoriniais tyrimais įvertinus sūrelių ir desertų riebumą, paaiškėjo, jog riebalų kiekis juose visuose panašus. Riebiausias – estų desertas „Jeppi”, kuris labiausiai patiko pirkėjams. Mažiausia riebalų – sūrelyje su vanilinu „Pasaka”.

NMVRVI direktoriaus pavaduotoja pažymėjo, kad beveik visuose sūreliuose ir desertuose buvo nustatyta nedidelių nuokrypių nuo deklaruojamos energinės vertės: „Vartotojas renkasi produktą, įvertinęs sudėties ir energinės vertės aprašus ant gaminio pakuotės – gal nori daugiau baltymų, gal vengia riebalų.

Taigi gamintojas privalo kuo tiksliau pateikti šiuos duomenis. Nuo 2014 metų detalus energinės vertės aprašas privalės būti ant kiekvieno maisto produkto pakuotės.”

Be to, specialistai įspėja: verta atkreipti dėmesį, kad desertų svoris – nevienodas, tad parduotuvėje taupantiems pirkėjams reikėtų žiūrėti, kiek kainuoja ne vienas desertas ar sūrelis, bet kokia šio gaminio kilogramo kaina.

Kiek glaistytame sūrelyje varškės?

Varškės kiekis:

„Pasakos” varškės sūrelis su vanilinu 62 proc.

„Jeppi” vanilinis desertas 51 proc.

„Magijos” vanilinis varškės sūrelis 46 proc.

„Visiems” vanilinis desertas gamintojas nenurodė

Cukraus (sacharozės) kiekis:

„Visiems” vanilinis desertas 28,4 proc.

„Pasakos” varškės sūrelis su vanilinu 25,1 proc.

„Magijos” vanilinis varškės sūrelis 24,7 proc.

„Jeppi” vanilinis desertas 16,5 proc.

Riebalų kiekis:

„Pasakos” varškės sūrelis su vanilinu 21,7 proc.

„Visiems” vanilinis desertas 23,6 proc.

„Magijos” vanilinis varškės sūrelis 23,9 proc.

„Jeppi” vanilinis desertas 24,2 proc.

Viename varškės sūrelyje ar glaistytame deserte gali būti net du šaukšteliai cukraus.

Gurmanų klubas

„Skanaus“ tyrimas: dribsniais piktnaudžiauti neverta

Greitai paruošiamų dribsnių iš kukurūzų, kviečių ar kitokių miltų, pagardintų kakava, cinamonu ar kitokiais priedais, gausu parduotuvių lentynose. Juos, žinoma, labiausiai mėgsta ir valgo vaikai. Kokių naudingų dribsnių ir kokių - nelabai gali prisivalgyti vaikai? Kodėl vos suvalgęs dubenėlį saldžių dribsnių su pienu jūsų vaikas netrukus vėl jaučia alkį? Į šiuos ir kitus klausimus apie dribsnius projekto „Skanaus!“ kūrėjai šią savaitę prašė atsakyti maisto kokybės vertinimo specialistų.

Gurmanų klubas

„Skanaus!“ tiria: ar lengva atskirti grietinę nuo grietinės ir augalinių riebalų mišinio?

Grietine gardiname pavasariu kvepiančias salotas su pirmaisiais žalumynais. Ar blynus vaikų pusryčiams. Vargiai įsivaizduojame ir dubenį barščių be šaukšto ar kelių grietinės. O kaip grietinės ir augalinių riebalų mišinys? Kuo jis skiriasi nuo grietinės? To šią savaitę lrytas.lt projekto „Skanaus!” kūrėjai teiravosi maisto kokybės vertinimo specialistų. Kaip išsirinkti kokybišką gaminį? Grietinę ar jos mišinį rinktis norintiems valgyti sveikesnį maistą?

Gurmanų klubas

Ar sviesto pakelyje - visada sviestas?

Projekto „Skanaus!“ kūrėjai šią savaitę atidžiau pažvelgė į produktus, kurių tikrai yra kiekvieno iš mūsų šaldytuve. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistų prašėme įvertinti bei palyginti sviesto ir jo „pusbrolio“ - tepiojo riebalų mišinio sudėtį. Kuo šie gaminiai skiriasi, kaip išsirinkti kokybišką? Kurį – sviestą ar tepųjį mišinį valgyti sveikiau? Ir ar tikrai visuose pakeliuose su užrašu „sviestas“ yra tikras sviestas?

Gurmanų klubas

Kaip išsirinkti pomidorų padažą ir kečupą?

Atšilus orams daugelis vis dažniau mėgaujamės iškylomis gamtoje ir ant laužo čirškinamais kepsniais, kuriems pagardinti parduotuvėse ieškome tinkamo padažo. Pomidorų padažas ar kečupas? Kuris yra aukštesnės kokybės, kuriame daugiau pomidorų? Kuo šie du gaminiai skiriasi? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojo lrytas.lt projektas „Skanaus!” kartu su Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistais.

Gurmanų klubas

Kokį majonezą rinktis Velykų stalui?

Prieš Velykas lrytas.lt projektas „Skanaus” dairėsi po majonezo lentynas. Kaip išsirinkti geros kokybės ir skanų majonezą, be kurio vargiai įsivaizduojame Velykų stalą? Riebesnį, bet natūralesnį, ar ne tokį riebų, bet su daugiau konservantų? Šįkart ieškojome kokybės ir skonio skirtumų tarp keturių „Iki” parduotuvėje populiariausių Lietuvoje ir užsienyje pagaminto majonezo rūšių: „Hellmann’s Original” (gamintojas Europos Sąjunga), „Vilniaus Provansalio” (Vilniaus majonezo gamykla), „Tradicinio”, pagaminto Kėdainių konservų fabrike, ir „Čumak Provansal” (Ukraina).

Gurmanų klubas

Kiek priedų dešroje „be priedų“?

Ar tikrai negudrauja gamintojai, ant virtos dešros etikečių užrašydami „be natrio glutamato”, „be konservantų”, „be E”? Lrytas.lt projektas „Skanaus” išsiaiškino, kad net tokiose dešrose priedų yra. Virtų dešrų pasirinkimas prekybos centruose išties nemenkas. „Skanaus!” kūrėjai tyrimui iš 31 pavadinimo aukščiausios rūšies dešrų „Iki” parduotuvėje pasirinko tas, kurių etiketės traukia akį užrašu „be maisto priedų”.

Gurmanų klubas

Kaip išsirinkti uogienę ar džemą?

Uogienę ar džemą galima priskirti prie vadinamojo emocinio maisto. Šiuo mitybos specialistų vis dažniau vartojamu terminu apibūdinami produktai ar patiekalai, kurie yra pačioje mitybos piramidės viršūnėje, – mažai naudingi sveikatai, bet teikiantys daug pasitenkinimo. Tai – įvairiausi gardėsiai, kuriuos skanaujant ne toks pašėlęs atrodo gyvenimo tempas, be to, gerėja nuotaika. Juk gardžiuodamasis, pavyzdžiui, uogiene, kvepiančia miško uogomis, mintimis gali nukeliauti į vasaros atostogas.

Gurmanų klubas

Projekte „Skanaus!“ - keturios įžvalgos apie bulvių traškučius

Bulvių traškučių pakelio, kad ir mažiausio, turėtų pakakti keliems žmonėms. O jei prie jo prisėdote vienas, nederėtų sušlamšti visko vienu kartu. Neužmirškite, kad traškučiai nėra kasdienis produktas ir gali būti vartojamas tik retkarčiais, po truputėlį. Rizikuojate sveikata – traškučiuose daug druskos ir riebalų. Šią savaitę prekybos tinklo „Iki” lankytojai ragavo, vertino ir lrytas.lt projekto „Skanaus!” kūrėjams pasakojo, kaip renkasi traškius užkandžius. Vieniems rūpi, kad bulvių traškučiuose būtų kuo mažiau riebalų, kiti įdėmiai skaito produkto sudėties aprašymą, mat vengia maisto priedų.

Gurmanų klubas

Projektas „Skanaus“ primena: nekepkite virtų dešrelių

Vieniems dešrelės – bevertis maisto produktas. Kitų nuomone, tai skanus mėsos gaminys, ypač tinkamas skubantiems. Projekto „Skanaus!” autoriai išklausė ir vartotojų, ir ekspertų nuomonės bei patarimų.

Skanaus!

„Skanaus“ aiškinosi, kuo skiriasi varškės sūrelis nuo varškės deserto

Kuo skiriasi sūrelių ir desertų sudėtis, ar juose gali būti konservantų - visa tai ir dar daugiau aiškinosi projekto „Skanaus“ kūrėjai