Gurmanų klubas

2007-06-08 17:27

Penktadienio vakarienė: lietuviškų vynuoginių sraigių gaminimo ypatumai

Netobulos vynuoginių sraigių išteklių naudojimo taisyklės gurmanus verčia nusikalsti Lietuvos įstatymams. Būrelis moterų, prieš tai neperskaičiusios šių taisyklių, nutarė surengti straigių valgymo vakarėlį.

Jei valgote šernieną, pabandykite ir sraigių

Ko baimintis? Juk nepulsime visi lietuviai staiga misti tik straigėmis. Taigi, jeigu į gamtos išteklius – vynuogines sraiges žiūrite panašiai, kaip į mėlynes, rūgštynes šerną ar kiškį, pabandykite nors vieną kartą pagurmanauti. Prieš tai, žinoma, perskaitę Vynuoginių sraigių išteklių naudojimo taisykles, kuriose rašoma, kad “gyvas vynuogines sraiges galima rinkti, supirkti, parduoti bei perdirbti, tačiau asmeniniam, šeimos ir namų ūkio poreikių tenkinimui to daryti negalima. Įspėjome, o dabar”...

Ilgas paruošimas

Sraiges galima rinkti nuo gegužės 1-osios iki liepos 1-osios. Mokslininkų teigimu, vėliau jos pradeda ėstii daugiau žemių, kad žiemai būtų iš ko „statyti“ kalkinį kiautą. Sraiges patiekalui rinkite ne mažesnes, kaip 3 cm skersmens.

Surinktas sraiges 3–4 paras reikia palaikyti vėsioje vietoje, kad išsivalytų. Pirmą kartą sraiges pasūdytame vandneyje rekomenduojama apvirti pusvalandį. Tuomet šakutės pagalba išimamas sraigės turinys ir nupjaustomos tik kojelės. Kojeles vėl reikia virti ant mažos ugnies dar 2-3 valandas parūgštintame vandenyje arba vyne. Sraigių kiauteliai kruopščiai išplaunami.

Įdaras

60 porcijų jums reikės: stambios česnako galvutės, 200 g žalių šviežių krapų ir 200 g sviesto. Smulkiai supjaustome česnako galvutes ir krapus. Visa tai sumaišome su sviestu. Silpnai pasūdome. Visa tai gerai išsukame medine mentele kol pasidarys vienalytė masė.

Paimame kiautelį, įdedame vieną virtą kojelę ir užpildome jį įdaru. Paruoštus farširuotus kiautelius sudedame į įkaitintą orkaitę (jokiu būdu ne į mikrobangę) ir 3-5 min. Kaitiname, kol ištirpsta sviestas. Negalima leisti sviestui virti.

Sulietuvintas valgymo procesas toks. Riekėmis supjaustomas pranzūciškas batonas ir ant jo iškratomas kiauto turinys. Pasklinda neapsakomas krapų ir česnakų kvapas, o toks „sumuštinis“ bus puiki užkanda prie vyno.

Desertas

Sraigėse yra labai daug baltymų ir 9 iš 10 amino rūgščių gyvybiškai reikalingų žmogaus organizmui. Jas netgi rekomenduojama įtraukti į kai kurių ligonių racioną. Tačiau tą daryti privalu labai saikingai.

Bent truputį padauginus (paprastai maksimalia suaugusio vyro norma laikoma 12 sraigių), net pats maloniausias sotumo jausmas gali išlikti labai ilgam. Bet maistingiausias sraigių produktas yra jų kiaušinėliai, kurie savo delikatesine verte lenkia žuvų ikrus.

Istorija

Vynuoginės sraigės į Lietuvą iš Prancūzijos atvežtos prieš 200-300 metų. Jų atsiradimas siejamas su dvarų kūrimusi.

Sraigių valgymo tradicija atsirado Burgundijoje. Legenda byloja, kad vieno kaimo vienuoliai, gyvenantys kalnuose, turėjo susitarimą su papėdėje gyvenančiais kaimiečiais, kad šie sutartu laiku paruošia jiems į statines žuvies, kurią užsikeldavo virvėmis. Taip atsitiko, kad žmonės neprigaudė žuvies, o vietoj jos prisūdė sraigių.

Po kiek laiko kaimiečiai gauna raštelį: „Ar galėtumėte dar pakartoti, labai skani ta žuvis“. Nuo tada ir patys kaimiečiia pradėjo valgyti sraiges.

Eksportas

Kasmet iš Lietuvos išvežama apie 500 t vynuoginių sraigių. Už 1 kg sraigių supirkėjai moka 1 Lt. Pastaruoju metu firmų, užsiimančių šiuo verslu, padėtis pablogėjo, nes sraiges eksportuoti ėmė ir Kinija. Tiesa, Kinija siūlo gerokai mažesnės ir prastesnės už burgundiškąsias sraiges.

Netobulos vynuoginių sraigių išteklių naudojimo taisyklės gurmanus verčia nusikalsti Lietuvos įstatymams. Būrelis moterų, prieš tai neperskaičiusios šių taisyklių, nutarė surengti straigių valgymo vakarėlį.

Jei valgote šernieną, pabandykite ir sraigių

Ko baimintis? Juk nepulsime visi lietuviai staiga misti tik straigėmis. Taigi, jeigu į gamtos išteklius – vynuogines sraiges žiūrite panašiai, kaip į mėlynes, rūgštynes šerną ar kiškį, pabandykite nors vieną kartą pagurmanauti. Prieš tai, žinoma, perskaitę Vynuoginių sraigių išteklių naudojimo taisykles, kuriose rašoma, kad “gyvas vynuogines sraiges galima rinkti, supirkti, parduoti bei perdirbti, tačiau asmeniniam, šeimos ir namų ūkio poreikių tenkinimui to daryti negalima. Įspėjome, o dabar”...

Ilgas paruošimas

Sraiges galima rinkti nuo gegužės 1-osios iki liepos 1-osios. Mokslininkų teigimu, vėliau jos pradeda ėstii daugiau žemių, kad žiemai būtų iš ko „statyti“ kalkinį kiautą. Sraiges patiekalui rinkite ne mažesnes, kaip 3 cm skersmens.

Surinktas sraiges 3–4 paras reikia palaikyti vėsioje vietoje, kad išsivalytų. Pirmą kartą sraiges pasūdytame vandneyje rekomenduojama apvirti pusvalandį. Tuomet šakutės pagalba išimamas sraigės turinys ir nupjaustomos tik kojelės. Kojeles vėl reikia virti ant mažos ugnies dar 2-3 valandas parūgštintame vandenyje arba vyne. Sraigių kiauteliai kruopščiai išplaunami.

Įdaras

60 porcijų jums reikės: stambios česnako galvutės, 200 g žalių šviežių krapų ir 200 g sviesto. Smulkiai supjaustome česnako galvutes ir krapus. Visa tai sumaišome su sviestu. Silpnai pasūdome. Visa tai gerai išsukame medine mentele kol pasidarys vienalytė masė.

Paimame kiautelį, įdedame vieną virtą kojelę ir užpildome jį įdaru. Paruoštus farširuotus kiautelius sudedame į įkaitintą orkaitę (jokiu būdu ne į mikrobangę) ir 3-5 min. Kaitiname, kol ištirpsta sviestas. Negalima leisti sviestui virti.

Sulietuvintas valgymo procesas toks. Riekėmis supjaustomas pranzūciškas batonas ir ant jo iškratomas kiauto turinys. Pasklinda neapsakomas krapų ir česnakų kvapas, o toks „sumuštinis“ bus puiki užkanda prie vyno.

Desertas

Sraigėse yra labai daug baltymų ir 9 iš 10 amino rūgščių gyvybiškai reikalingų žmogaus organizmui. Jas netgi rekomenduojama įtraukti į kai kurių ligonių racioną. Tačiau tą daryti privalu labai saikingai.

Bent truputį padauginus (paprastai maksimalia suaugusio vyro norma laikoma 12 sraigių), net pats maloniausias sotumo jausmas gali išlikti labai ilgam. Bet maistingiausias sraigių produktas yra jų kiaušinėliai, kurie savo delikatesine verte lenkia žuvų ikrus.

Istorija

Vynuoginės sraigės į Lietuvą iš Prancūzijos atvežtos prieš 200-300 metų. Jų atsiradimas siejamas su dvarų kūrimusi.

Sraigių valgymo tradicija atsirado Burgundijoje. Legenda byloja, kad vieno kaimo vienuoliai, gyvenantys kalnuose, turėjo susitarimą su papėdėje gyvenančiais kaimiečiais, kad šie sutartu laiku paruošia jiems į statines žuvies, kurią užsikeldavo virvėmis. Taip atsitiko, kad žmonės neprigaudė žuvies, o vietoj jos prisūdė sraigių.

Po kiek laiko kaimiečiai gauna raštelį: „Ar galėtumėte dar pakartoti, labai skani ta žuvis“. Nuo tada ir patys kaimiečiia pradėjo valgyti sraiges.

Eksportas

Kasmet iš Lietuvos išvežama apie 500 t vynuoginių sraigių. Už 1 kg sraigių supirkėjai moka 1 Lt. Pastaruoju metu firmų, užsiimančių šiuo verslu, padėtis pablogėjo, nes sraiges eksportuoti ėmė ir Kinija. Tiesa, Kinija siūlo gerokai mažesnės ir prastesnės už burgundiškąsias sraiges.